Žemaitijos herbas

   

​​

 

            1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino atkurtą Žemaitijos herbą (dailininkas Algis Kliševičius) ir vėliavą. Žemaitijos herbe pavaizduotas lokys su grandine ant kaklo.
            Istorinėje literatūroje Žemaitijos, arba Žemaitijos Kunigaikštystės, herbo klausimas nepakankamai ištyrinėtas. Ypač neaiškus jo atsiradimo laikas ir kilmė. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška).
            Anksčiausi žinomi Žemaičių herbo pavaizdavimai randami ant Aleksandrui Jogailaičiui gamintos taurės 1492 m., vėliau šis herbas puikuojasi ant auksinės 1548 m. leistos monetos, kur jis įeina į jungtinį Žygimanto Augusto herbą. Lietuvos valstybės didžiuosiuose antspauduose herbas pavaizduotas tik 1669 m., tai yra Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikais.