Naujienos
Naglių rezervato kopas prižiūrės ožkos
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija nusprendė Naglių gamtinio rezervato kopų priežiūrą patikėti raguotoms keturkojėms – ožkoms.
Kultūros sostinėse svaigalų nebus
Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių tradiciją pradėta propaguoti 2015 metais. Tuomet mažąja kultūros sostine pasiskelbė Šiaulių rajone esanti Naisių gyvenvietė. 2016-aisiais Naisių bendruomenės ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciatyva mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis buvo paskelbta 10 vietovių, esančių kiekvienoje iš dešimties apskričių. Šiemet garbė vadintis mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis suteikta dar dešimčiai miestelių.
Klaipėda pradeda kultūra paženklintus metus
Klaipėda pradeda ypatingus metus, paženklintus Lietuvos kultūros sostinės titulu. Siekdama skatinti bendruomeniškumą, aktualizuoti miesto istoriją ir šiuolaikinę uostamiesčio kultūrą, Klaipėda pristato programą „Neužšąlantis kultūros uostas“.
Prasidėjo Piliakalnių metai
Seimas dar 2015 metų birželį priėmė nutarimus, kuriais 2017-ieji paskelbti Piliakalnių, o 2018-ieji - Vydūno metais.
Įamžintas Kryžių kalno atkūrėjo atminimas
Prie Šiaulių Spindulio gatvės 6-ojo daugiabučio pritvirtinta memorialinė lenta, primenanti, kad čia gyveno pokario partizanas, vėliau tapęs disidentu, sovietmečiu draustų maldingų eitynių į Šiluvą bei Kryžių kalną organizatorius, iniciatyvą atstatyti nugriautus šio kalno kryžius rodęs Mečislovas Jurevičius. Šiaulietis Mečislovas Jurevičius – vienas tų, kurie, nebodami persekiojimų, tremties, įkalinimų, rodė tautinį sąmoningumą bei gynė krikščionybę, tikėjimą, šalies nepriklausomybę bei tautos vienybę.
Atrastas Palangos istorinis centras
Tyrimus populiariausiame pajūrio kurorte, Tiškevičių alėjoje, neseniai baigę archeologai „užlopė“ vieną didžiausių Palangos istorijos spragų – rado miesto širdį.
„Rokoukimies ė korkem žemaitėškā“ atgarsiai
Šiaulių universiteto prodekanas dr. prof. J. Pabrėža, vertindamas visus tyrinėjimus, teigia, kad intuityviai jaučia, jog tarmių, žemaičių kalbos, jos savasties prestižas kyla, auga, ir kad šiandien viena stipriausių tarmių bei stipriausia kalba Lietuvoje yra žemaičių. Lietuviai turi lietuvių bendrinę kalbą, todėl kitas kalbines sistemas, kad nepainiotume su bendrine kalba, J. Pabrėža siūlo vadinti tarmėmis. Bet jeigu imame atskirai konkrečią tarmę, šiuo atveju – žemaičių, ir nesiejame jos su kitomis kalbos sistemomis, drąsiai galime sakyti: žemaičių kalba.
Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė
Tradicinių amatų, būdingų konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, puoselėjimas yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė. Pasak Žemės ūkio ministerijos, koordinuojančios tautinio paveldo sertifikavimą, Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, tautinis paveldas yra lietuviškasis perlas. Dar nepraėjo ir dešimt metų, kai Lietuvoje buvo priimtas Tautinio paveldo įstatymas, tačiau akivaizdu, kad tautinis paveldas tampa vis populiaresnis ir geriau pažįstamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Planai kasti gintarą žlugo
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nusprendė neskelbti pakartotinio konkurso. Tai patvirtino LGT vadovas Jonas Satkūnas. Tuo metu Seime jau randasi iniciatyva keisti Žemės gelmių įstatymą ir tokiai naudingajai iškasenai kaip gintaras numatyti išimtį: leisti jį išgauti rekreaciniais tikslais. Dabartiniai teisės aktai to nenumato. „Jei būtų pakeistas įstatymas, tikrai norėtume sukurti išskirtinę atrakciją, garsinančią Lietuvą, ir išgauti gintarą prie Juodkrantės nedideliais kiekiais.