Janina Zvonkuvienė
Pasirodo, gražios rudeninės dienos jurginų šventė yra tokia: reikia nutraukyti jurginams galvas, labai daug tų galvų, sumesti jas bet kaip į dėžes ir vežti į šventės aikštę. Panašu, kad jau nebe į pirmą tos nutraukytos galvos iš kažkur atgabentos. Toliau reikia iš vielinio tinklo ką nors išlankstyti ir ten sukaišyti nutraukytas jurginų galvas. Tada jau bus jurginų GROŽIS!
O mes, kelios visiškai jau pagyvenusios naivuolės, važiavome ilgą kelią, širdyje vežėmės svajonę rasti lauke eilių eiles įvairiausių jurginų. Puokštės gražių gražiausios bus sumerktos į uzbonus, puodus ar kibirus... Už jų stovės gėlių darželių šeimininkės iš atskirų kaimų, kalbės apie savo auginamas gėles, apie jurginus... Kaimai keisis su kaimais. O mes, pagyvenusios bobelės, kad jau džiaugsimės, kad žiūrėsime, kad būsime sužavėtos jurginų grožio įvairovės... Na, taip, šventėje buvo šis tas pasigėrėtino. Bus galima šį tą ir apie tai. Bet kad šventė yra nurauti jurginams galvas, iš jų daryti baidykles... Ką mėgdžiojame? Kodėl tyčiojamės iš gamtos - visada ją gerbę ir branginę!? Kodėl kvailos mados taip lengvai mus pavergia, o tautinė, prigimtinė kultūra išguita... Ją lyg elgetą pagloboja tik atskiri stipresni asmenys.