Geriausi raiteliai varžėsi dėl kunigaikščių Oginskių taurės

Angelė Digaitytė                                                                                 2011 m.

          
              „Kas jau ma­tę jū­rą, va­žia­vo ne Pa­lan­gon, į va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mą, o į Tel­šių ra­jo­ną“, - juo­ka­vo gra­žaus Pli­ni­jos pi­lia­kal­nio, stūk­san­čio ša­lia Ža­rė­nų, pa­pė­dė­ję 2011 metų ge­gu­žės 13-14 die­no­mis vy­ku­sio na­cio­na­li­nių veis­lių - že­mai­tu­kų žir­gų bei lie­tu­vių ska­li­kų - pri­sta­ty­mo da­ly­viai.
              Kiek­vie­na tau­ta di­džiuo­ja­si sa­vo kraš­to is­to­ri­ja, ma­te­ria­li­niu ir kul­tū­ri­niu pa­vel­du. Lie­tu­viai ga­li pa­si­gir­ti skam­bia, se­na kal­ba, tar­mė­mis, gra­žia, dar ne­su­nai­kin­ta gam­ta, kū­ry­bin­gais, pa­pras­tais, drau­giš­kais žmo­nė­mis, že­mai­tu­kų veis­lės žir­gais, lie­tu­vių ska­li­kais... Dar daug ko ge­ro yra iš­li­kę Lie­tu­vo­je. Tie­sa, dar dau­giau jau pri­mirš­ta, bet ver­ta dė­me­sio. Sup­ras­da­mas, kad be tau­ti­nio pa­vel­do lie­tu­viai pra­ras­tų sa­vi­tu­mą, plun­giš­kis Vid­man­tas Gend­vi­las su bend­ra­min­čiais jau penk­tą kar­tą su­ren­gė že­mai­tu­kų iš­tver­mės jo­ji­mo var­žy­bas. Prie Pli­ni­jos rin­ko­si ne tik žir­gų au­gin­to­jai - tar­pu­sa­vy­je var­žė­si ir lan­ki­nin­kų tur­ny­ro, skir­to Lie­tu­vos kai­mo spor­to ir kul­tū­ros aso­cia­ci­jos „Ne­mu­nas“ 20-me­čiui, da­ly­viai, vy­ko Že­mai­ti­jos re­gio­no lie­tu­vių ska­li­kų pa­ro­da. Po­piet vi­si su­si­rin­ko Mi­ni­jos pa­kran­tė­je. Su­sė­dę ant ža­lios žo­lės, ren­gi­nio da­ly­viai klau­sė­si že­mai­tiš­kos au­to­ri­nės dai­nos kon­cer­to „Esam ė bū­sėm“.
 

          
             Že­mai­tu­kai - vie­nin­te­lė na­tū­ra­liai, be jo­kio kryž­mi­ni­mo, da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je su­si­for­ma­vu­si žir­gų veis­lė, ži­no­ma jau VI-VII a., o la­biau­siai iš­gar­sė­ju­si XIII-XIV a., vyks­tant lie­tu­vių ka­rams su kry­žiuo­čiais. Vy­tau­tas Di­dy­sis su sa­vo ka­riuo­me­ne, jo­da­mi ant že­mai­tu­kų, pa­sie­kė Juo­dą­ją jū­rą, šių eik­lių žir­gų ne­ša­mi pro­tė­viai lai­mė­jo Sau­lės, Dur­bės, Žal­gi­rio mū­šius. Že­mai­tu­kai gar­sė­jo kaip pa­tys ge­riau­si, iš­tver­min­giau­si. Tai neaukš­ti, nė pu­sant­ro met­ro ties go­gu ne­sie­kian­tys žir­gai, bet la­bai stip­rių ko­jų, tvir­to su­dė­ji­mo, at­spa­rūs li­goms, ne­reik­lūs pašarui. Jie vis­kam tin­ka­mi: ir spor­tui, ir žy­giui, ir dar­bui.
            Kei­čian­tis is­to­ri­nei si­tua­ci­jai, vis ma­žiau be­rei­kė­jo ka­ro žir­gų. XIX a. pa­bai­go­je au­gin­to­jai, no­rė­da­mi tu­rė­ti stip­rius dar­bo ark­lius, že­mai­tu­kus ėmė kryž­min­ti su Va­ka­rų Eu­ro­pos sun­kiai­siais. Veis­lės iš­sau­go­ji­mu su­si­rū­pi­no Rie­ta­vo bei Plun­gės ku­ni­gaikš­čiai Ire­nė­jus Ogins­kis (1808-1863) bei jo sū­nūs My­ko­las (1848-1902) ir Bog­da­nas (1848-1909). Jie ne tik pa­tys sa­vo žir­gy­nuo­se lai­kė ir vei­sė že­mai­tu­kus, į ka­rie­tas kin­ky­da­vo tik šios veis­lės žir­gus, bet ir ska­ti­no tai da­ry­ti ki­tus dva­ri­nin­kus ir vals­tie­čius, skir­da­vo jiems pre­mi­jas. To­dėl da­bar, nuo 2007-ųjų, pa­ger­biant ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių nuo­pel­nus že­mai­tu­kų veis­lės iš­li­ki­mui, ren­gia­mos šių žir­gų iš­tver­mės jo­ji­mo var­žy­bos ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių pe­rei­na­ma­jai tau­rei lai­mė­ti.

 
                Rai­te­liai su sa­vo žir­gais prie Pli­ni­jos pi­lia­kal­nio susirinko dar penk­ta­die­nio va­ka­rą. Su­sė­dę prie lau­žo, su­si­pa­ži­no, dai­na­vo liau­dies dai­nas apie žir­ge­lį, šo­ko, ar­mo­ni­kai vin­gu­riuo­jant liau­diš­kas me­lo­di­jas. Bu­vo pri­sė­dę ir žy­gei­viai, ru­de­nį že­mai­tu­kais nu­jo­ję iki pat Juo­do­sios jū­ros. Nak­ti­go­nę su­ren­gęs rai­tų­jų skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos „Rai­ti­ja“ va­do­vas Liu­das Au­gai­tis „Že­mai­čiui“ pa­pa­sa­ko­jo, kad nak­ti­go­nės pa­pro­tys nė­ra iš­li­kęs, to­dėl su­ma­ny­ta šį gra­žų žmo­nių tar­pu­sa­vio ir su žir­gais bend­ra­vi­mo bū­dą at­kur­ti. Se­nais lai­kais prie lau­žo su­si­rink­da­vo vi­sas kai­mas. Ber­nai dro­ži­nė­da­vo, ark­lius šu­kuo­da­vo, mer­gos ir­gi at­si­neš­da­vo ko­kį rank­dar­bį - ap­si­mes­da­vo, kad nie­kas dau­giau ne­rū­pi!.. „Mū­sų nak­ti­go­nė bu­vo su­reng­ta pir­mą­kart. Da­bar tik su­si­pa­ži­nom, bet ki­tą­met bū­si­me kaip iš vie­no kai­mo, at­si­ras dau­giau bend­ros kal­bos. Steng­si­mės, kad nak­ti­go­nė virs­tų tra­di­ci­ne“, - op­ti­miz­mu tryš­ko L. Au­gai­tis.
                Šeš­ta­die­nio ry­tą vi­si že­mai­tu­kų jo­ji­mo iš­tver­mės var­žy­bų da­ly­viai ir žiū­ro­vai su­si­rin­ko star­to vie­to­je. Da­ly­va­vo ir Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma bei že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Auš­rys Ma­ci­jaus­kas. Skam­bė­jo plun­giš­kės moks­lei­vės Aus­tė­jos Gend­vi­lai­tės smui­ku grie­žia­mas My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio po­lo­ne­zas „At­sis­vei­ki­ni­mas su Tė­vy­ne“, žy­gio „2000 km  is­to­ri­jos“ da­ly­vio Vai­do­to Di­gai­čio, įsi­tai­siu­sio ant iš­ti­ki­mo­jo bend­ra­žy­gio že­mai­tu­ko Krui­zo, ran­ko­je plaz­dė­jo Že­mai­ti­jos vė­lia­va. Dar mi­nu­tė, ki­ta ir pra­si­dės jau­di­nan­čios var­žy­bos. 28 rai­te­liai, tarp ku­rių bu­vo 5 žy­gio prie Juo­do­sios jū­ros da­ly­viai, su sa­vo žir­gais tu­rė­jo įveik­ti apie 30 km tra­są - jo­ti dau­giau­sia minkš­tais miš­ko ke­liu­kais, pen­kis­kart per­bris­ti Mi­ni­jos ir Vil­ko upes, pa­siek­ti Ša­šai­čių kai­mo, gar­saus Die­vo krės­lu, apy­lin­kes (Plun­gės r.),  prieš pat fi­ni­šą ap­suk­ti ra­tą apie nuo­sta­baus gro­žio Pli­ni­jos pi­lia­kal­nį.
            Po po­ros va­lan­dų pa­si­ro­dė pir­mie­ji že­mai­tu­kai. Pa­ju­tę jų kva­pą, iš pa­skos šuo­liais lė­kė ki­ti žir­gai. To­li ai­dė­jo žven­gi­mas, net žiū­ro­vai ju­to jau­du­lį. Že­mai­tu­kų lau­kė ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai - tik­ri­no pul­są: ne­pa­ka­ko grei­čiau­siai at­jo­ti, re­zul­ta­tus lė­mė ir žir­go svei­ka­ta.

                      Po­piet pra­si­dė­jo kon­cer­tas. Au­to­ri­nes že­mai­tiš­kas dai­nas trau­kė že­mai­čiai iš Ža­rė­nų, Skuo­do, Mo­sė­džio, sve­čias Vin­cas Bun­dza iš Kau­no. Aud­rin­gų plo­ji­mų ir pa­si­gė­rė­ji­mo šūks­nių su­lau­kė plun­giš­kės - bliu­zo gru­pė „Iro­ni­ja“ ir „Sau­lės“ gim­na­zi­jos ro­ko gru­pė „Sa­vi“. Vi­sus su­ža­vė­jo Aus­tė­ja Gend­vi­lai­tė, prieš tai da­ly­va­vu­si jo­ji­mo var­žy­bo­se, o kon­cer­te drau­ge su ki­tais gim­na­zis­tais grie­žu­si smui­ku, at­li­ku­si sa­vo kū­ry­bos že­mai­tiš­kas dai­nas.
                      Ren­gi­nio pa­bai­go­je Tel­šių ra­jo­no me­ras Vy­tau­tas Klei­va ap­do­va­no­jo abie­juo­se plun­giš­kių ko­lek­ty­vuo­se dai­na­vu­sią Eve­li­ną Bei­vy­dai­tę, pri­pa­žin­tą „Ge­riau­sia so­lis­te“, ro­ko gru­pę „Sa­vi“ ir jos va­do­vą Juo­zą Mi­la­šių, vie­ną iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, plun­giš­kę Dia­ną Gend­vi­lie­nę. Moks­lei­vių ko­lek­ty­vą „Sa­vi“ pa­svei­ki­no ir kon­cer­to klau­sęs Plun­gės ra­jo­no me­ras Al­bi­nas Kli­mas.

                    Lan­ki­nin­kų tur­ny­re, ku­rį su­ren­gė Že­mai­ti­jos lan­ki­nin­kų klu­bas „Per­kū­no strė­lė“, taik­liau­sia bu­vo kra­žiš­kių Moc­kų šei­ma. Plun­giš­kis Arū­nas Uo­ga užė­mė ant­rą­ją vie­tą.
                    Že­mai­ti­jos re­gio­no lie­tu­vių ska­li­kų pa­ro­do­je su sa­vo au­gin­ti­niais da­ly­va­vo be­veik pus­šim­tis šunų augintojų. Lie­tu­vių ska­li­kai - tai vie­nin­te­lė na­cio­na­li­nė me­džiok­li­nių šu­nų veis­lė, XX a. pra­džio­je at­si­dū­ru­si ties iš­ny­ki­mo ri­ba. Šie šu­nys yra pro­tin­gi, drau­giš­ki. Au­gin­to­jai ypač ver­ti­ną jų iš­raiš­kin­gą ska­li­ji­mą, pra­ne­šan­tį me­džio­to­jams apie žvė­rį. Šį kar­tą bu­vo ver­ti­na­ma tik šu­nų iš­vaiz­da. Dar­bi­nė­je kla­sė­je du ap­do­va­no­ji­mus pel­nė Vid­man­to Gend­vi­lo ka­lė Opė. Kan­tau­čių me­džio­to­jų bū­re­lio na­rio Jo­no Juš­kos Pu­pa pri­pa­žin­ta pa­ro­dos nu­ga­lė­to­ja. Dau­gė­diš­kės Ra­sos Trum­pe­ly­tės Be­la At­vi­ro­je kla­sė­je ta­po „kan­di­da­te į Lie­tu­vos gro­žio čem­pio­nes“.

                   Pe­rei­na­mo­ji ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių tau­rė, dve­jus me­tus iš ei­lės bu­vu­si plun­giš­kio Vid­man­to Gend­vi­lo ran­ko­se, per­nai iš­ke­lia­vu­si į Kau­no ra­jo­ną, šie­met grį­žo į Že­mai­ti­ją, į Ši­la­lės ra­jo­ną - pas pir­mą­ją vie­tą užė­mu­sio lau­ku­viš­kio Mar­ty­no Buč­nio žir­go Cek­lio sa­vi­nin­ką Vai­do­tą Di­gai­tį. Plun­giš­kė Vik­to­ri­ja Mic­ke­vi­čiū­tė su Jūratės ir Val­do Ri­ba­čevs­kų že­mai­tu­ku Te­kon­čiu iš­ko­vo­jo tre­čią­ją vie­tą. Be­je, abu žir­gai -  Cek­lys ir Te­kon­tis - yra ki­lę iš Vid­man­to Gend­vi­lo žir­gy­no.