...Žmogaus gyvenimas – tarsi upė. Kiekvienas turime savo ištakas, kur nesame nei žymūs, nei kitokie, kur – vieni klaustukai. Vėliau nubraukdami po vieną klaustuką, atsakydami savo gyvenimui į aplinkos ar likimo užduotus klausimus, platėjame, gilėjame, semiamės jėgų iš savo ištakų ar stiprių krantų. Ir štai toje vietoje, kur jūra dar toli, atsiranda bendravimo troškimas.
Dalia Teišerskytė („Literatūra ir menas“, 1982 m. rugpjūčio 21d. )