Į žemaičių pasididžiavimą – Medvėgalį – su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku

Į žemaičių pasididžiavimą – Medvėgalį – su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku

Mi, 2016-10-12 09:05
Posted in:
Virginijus JOCYS, http://www.voruta.lt

Žygeiviai 2016 m.  liepos 9 d.  su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku po 20 metų vėl  simboliškai įkopė į Žemaičių pasididžiavimą – Medvėgalį

2016 m. liepos 8 ir 9 dienomis vyko pėsčiųjų  žygis pietvakarių Žemaitijoje, Šilalės rajone.  Tai trečias ir savitas šiuo  pavadinimu žygis „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“.  Tai vienas iš įskaitinių 12–kos kasmetinių žygių Lietuvoje, organizuojamų Pėsčiųjų žygių asociacijos. Šio žygio organizatoriai: Pėsčiųjų žygių asociacija, Etninės kultūros globos taryba, Šilalės rajono savivaldybė.

2016 m. žygių kalendorius atrodė margas, tad šio žygio dedikavimas Pasaulio žemaičių dienoms (2016 07 09 – 2016 08 16) reikalavo organizacinio susitelkimo. Daugelis pėsčiųjų žygių senbuvių ir naujų gerbėjų prasitarė, kad labai norėtų pagrindinio žygio išvakarėse, liepos 8 d.  vakare, perbristi garsiąją Sietuvos kūlgrindą. Ši kūlgrinda XIII–XV a. aktyviai buvo naudota kaip  Medvėgalio-Paršpilio-Lopaičių gynybinės linijos dalis, taip pat vietiniam susisiekimui iki XX a. 5 dešimtmečio. Tokių kūlgrindos gerbėjų atsirado apie 100 žygeivių. Kurie įsirengę Paršežerio poilsiavietėje, užsiregistravę, patraukė link kūlgrindos šiaurės kryptimi, Varnių link, apeidami vietomis aplūžusį pėsčiųjų taką bei pelkes. Nuo Gatautiškės kaimo pusės su įvairiais nuotykiais perbridę kūlgrindą, kiek apsiplovę ir nusigrandę durpių tyrę nuo kūno, patraukė aplink Paršežerį, pro Paršpilio (Burbiškių) piliakalnį, pasukę į rytus per Reistrų kaimo pievas, nuėję virš 15 km, sugrįžo į Paršežerio pakrantę.

 

Starto vietoje, laužavietėje Požerės bendruomenės jaunimo pagalba sukurtas laužas, atsirado šilumos bei šviesos, kai apie 22 valandą pasirodė pirmieji žygeiviai.  Su dideliu pasišventimu per  dvi valandas Požerės bendruomenės pirmininkė Dalia Petrošienė, žygeivių vardu paprašyta, išvirė nuostabią sriubą, kurią ragaudami labai gyrė visi vakarinio žygio dalyviai. Bebaigiant ragauti sriubą, Vidmantui Geniui su žygio dalyviais pasidalinus  ryto darbus, papliupo liūtis.

Pagrindinio žygio dieną, liepos 9 d., blausus rytas teikė vilties, kad oras pasitaisys. Prie Medvėgalio piliakalnio jau raudonavo Starto ir Finišo palapinė, parūpinta žygio globėjo Šilalės r. savivaldybės mero Jono Gudausko. Požerės bendruomenė pagelbėjo stalais ir kėdėmis. Į pagrindinį žygį atvyko triskart daugiau žygeivių nei buvo išvakarėse. Kaip ir buvo paskelbta, šis Medvėgalio žygis buvo oficiali Pasaulio žemaičių dienų renginių  pradžia. Prie Medvėgalio atvykęs legendinis alpinistas Vladas Vitkauskas prisiminė savo žygius į aukščiausias Pasaulio žemynų viršukalnes, priminė, kad greta Lietuvos tautinės vėliavos nešėsi ir Žemaitijos istorinę vėliavą. O šiemet, 2016 m. simboliška, nes sukanka 20 metų nuo 1996 m., kuomet su tūkstantine minia buvo įveikiamas Medvėgalis (234 m aukštis). Su šia gražia sukaktimi V. Vitkauską pasveikino Šilalės meras J. Gudauskas. Žygeiviams sėkmės, geros nuotaikos ir įspūdžių palinkėjo Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius. Virginijus Jocys nuo Etninės kultūros globos tarybos ir Šilalės kraštiečių draugijos, prisidėdamas prie išsakytų linkėjimų, padovanojo „Kaltinėnų“ monografiją, išleistą draugijos pastangomis. Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas Vidmantas Genys informavo apie 25 ir 35 km trasas, kai kuriuos jų pakeitimus ir skambant Kvedarnos kultūros centro kapelos maršui,  davė startą.

Kuo savitas šis pėsčiųjų žygis pietvakarių Žemaitijoje? Yra didelis noras į kiekvienų metų žygio maršrutą įtraukti po porą ar daugiau piliakalnių (vien Šilalės r. yra 33 piliakalniai), vieną kitą brastą, alkavietes, senkapius, senas etnografines sodybas, dvarvietes, gražius kraštovaizdžius, istorinius bažnytkaimius su iškilių šio regiono ir visai Lietuvai svarbių asmenų gimtinėmis, kapavietėmis, paminklais. Pėsčiųjų žygiai – tai aktyvus sportas ir poilsis, ugdantis, supažindinantis keliaujantį su vieno ar kito krašto gamtos, istorijos ir etnokultūros vertybėmis. Tai neformalūs susitikimai su tų kaimų ir miestelių bendruomenių nariais, draugiški pašnekesiai prie šulinio vandens, karštos sriubos ar suneštinių vaišių. Todėl Etninės kultūros globos taryba šiuose aktyvaus ir pažintinio sporto žygiuose mato didelę auklėjamąją, pilietinio ugdymo, atskirų etnografinių regionų etnokultūros supažindinimo galimybę, skatina dalyvauti šeimas ir įvairaus amžiaus bei fizinio pasiruošimo asmenų grupes bei patys juose dalyvauja. Šiame Medvėgalio žygio maršrute žygeiviai turėjo galimybę susipažinti su trimis įspūdingo dydžio ir grožio piliakalniais, turtingais legendomis ir tikromis istorijomis. Tai pietų Medininkų žemei XIII-XV a. priklausę piliakalniai: Medvėgalis, Pilės (Kaltinėnai), Bilionys. Žygio metu aplankytas Putvinskių kaimas, kuris mena paskutinių Pietų Žemaitijos pokario partizanų kovų įvykius. Čia 1953 m. rugpjūčio 27 d.  susektas Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio (1911 09 11 – 1953 08 23), vieno iš ilgiausiai išsilaikiusių apygardų vadų visoje Lietuvoje, bunkeris,  buvusioje Gečo sodyboje, kur darbavosi partizanų spaudos leidėja, poetė Neringa Petkutė.

Kelyje žygeiviai praėjo istorinį Kaltinėnų miestelį, kuriame Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (1414–1421) fundavo vieną iš pirmesnių bažnyčių. 1988 m. medinė bažnyčia, išsiplieskus gaisrui, sudegė, o dabartinė mūrinė atstatyta 1991 m. kunigo Stasio Linkevičiaus ir parapijiečių pastangomis. To paties kunigo rūpesčiu įkurti slaugos namai, reabilitacijos centras, jo ir seniūnijos rūpesčiu atvestas vanduo,  2001–2006 m. įkurtas Dvasingumo parkas Lietuvos tremtiniams pagerbti. Žygeivių trąsa praėjo pro senose Kaltinėnų kapinėse stovintį iškilaus XIX a. pradžios lituanistinio žemaičių bajorų sąjūdžio vedlio Dionizo Poškos (1764–1830) kapo paminklą. Kiti galėjo pasigrožėti įspūdingu Atgimimo laikų 20 metrų aukščio (aut. Juozas Rupšys, 1990 m. ) baltu betoniniu kryžiumi, matomu net nuo autostrados. Žygeiviai, pasigrožėję Kaltinėnų piliakalnio panoraminiais vaizdais, toliau traukė link Kutalių kaimo, kur įrengtas Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 02 26 – 1969 09 22)  atminimo parkas. Tiksli gimimo vieta nenustatyta, tačiau dėl gimto kaimo visi sutaria. Čia buvo vienas iš žygio kontrolinių punktų, nuo kurio didžiojo maršruto dalyviai patraukė link Bilionių piliakalnio ir kaimo, kuriame tarpukaryje gyvenusio pasiturinčio ūkininko Jono Rupšlaukio etnografinėje sodyboje buvo įrengtas kontrolinis postas ir poilsio vieta. Kas domisi senųjų pastatų statybų technologijomis, galėjo pasigrožėti klėties raitytų ąžuolinių, vieno tašymo rąstų suleidimo būdu, būdingu ir išlikusiu tik Šilalės r. apylinkėse. Už galimybę apsilankyti šioje sodyboje ir globą, kaip ir 2014 m., žygeiviai dėkingi šios sodybos savininkui Stasiui  Navardauskui bei Bilionų seniūnei Loretai Daukantienei ir bendruomenei.

Pasidžiaugę vienu gražiausių Bilionių piliakalniu, žygeiviai patraukė link Aukštagirės kalvos, kur žingeidesni galėjo pasigrožėti apylinkių vaizdais, užlipę ant Aukštagirės apžvalgos bokšto. Toliau kelias driekėsi greta Miltų kalno per saugomą Varnių regioninio parko skroblų augimvietę – Gojų. Pasigrožėję uksmingu pėsčiųjų taku su tilteliu per raguvą žygeiviai patraukė Karūžiškės dvaro miško keliu, kuris dėl reto naudojimo baigia užželti. Pirmą kartą apsilankę buvusio Karūžiškės dvaro sodyboje būna maloniai nustebę, gražiai tvarkoma, šienaujama aplinka ir svetinga šios sodybos šeimininke Snieguole Jurskyte–Akstiniene ir jos vyru Domu Akstinu. Šie žmonės – didžiulis savo tėvų atminimo išsaugojimo ir pagarbos pavyzdys mums visiems. Šie metai ypatingi, Lietuvos radijas švenčia 90–metį nuo įkūrimo. Vienas iš Lietuvos radijo įrengėjų ir paleidėjų inžinierius, pulkininkas Alfonsas Jurskis – Snieguolės tėvas, kuris kartu su savo žmona Ona Jurskiene (Tallat-Kelpšaite) po priverstinės tremties į JAV, amžino poilsio sugįžo į Lietuvą, į šeimos kapinaites Medvėgalio kalno šlaite. Atsigaivinę šeimininkų vandeniu, kas norėjo taip pat susipažino su šeimos muziejumi, žygeiviai patraukė per senąjį dvaro sodą link Medvėgalio, finišo link. Žygio organizatorių komanda žymėjo sugrįžusius, rašė pavardes ir įveiktus kilometrus ant diplomų, linkėjo susitikti Pėsčiųjų žygių asociacijos tarptautiniame dviejų dienų žygio festivalyje rugpjūčio 5-7 dienomis Jurbarke. www.pza.lt.   Padėkos verta visa Vidmato Genio vadovaujama žygio organizavimo komanda: Nerijus Kundrotas, Karolis ir Vytenis Geniai, Jurgita Viršilienė, kiti talkininkai bei patikros postuose budėję šauliai ir savanoriai.  Dauguma sugrįžę, jei ir guodėsi, kad trasa nelengva, bet džiaugėsi oru, gražiais vaizdiniais, patirtomis emocijomis. Ne vienas kartojo, graži ta Lietuva, paslaptinga ir žavinti Žemaitija.