Janina Zvonkuvienė
Kelios septyniasdešimtmetės mergaitės tarp vilkų pasisvečiavome. Tai kelyje Plungė – Mažeikiai. Ten, kur kelią perkerta kitas kelias - Alsėdžiai – Plateliai, dabar įrengta žiedinė sankryža. Tokias sankryžas vadinu „darželiais“, nes dažnai būna apsodinta gražia augmenija. Bet šios „darželiu“ nepavadinsi: tupi, sėdi, guli... vilkai. Dar vežimas pastatytas. Be arklio. Nes arklį vilkai sudraskė...
Šie vilkai primena tikrą atsitikimą, įvykusį apytikriai prieš šimtą metų, kai Plungėje tebegyveno kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jis vykdavęs su reikalais į Snakt Peterburgą. Artimiausia geležinkelio stotis – Mažeikiuose. Plungėje dar nebuvo. Vykdamas karieta, arklius keisdavo Sedoje ir Žemaičių Kalvarijoje. Netoli Kalvarijos prasidėdavo tankūs dideli miškai. Ir kelias buvo tik arklių kelias. Miške ties Alkų kaimu keturiais žirgais kinkytą karietą iš visų pusių ėmė pulti vilkų gauja. Kunigaikštis griebėsi šautuvo, tačiau alkana ruja šūvių neišsigando. Likus tik vienai kulkai, kunigaikštis liepęs skubiai iškinkyti kraštinį žirgą. Iškinkė jauną, protingą, eiklų Bėrį. Paleido jį vilkams. Su kitais trimis žirgais sveiki gyvi pasiekė Plungę. Dvaro žmonės labai apgailėjo šaunų ir visų mylimą Bėrį, atitekusį vilkams. Praėjus neilgam laikui, kaži kas sužvengė už langų. Tai buvo Bėris! Šlapias nuo prakaito, kruvinas nuo žaizdų. Šokosi visi Bėriu pasirūpinti – šluostyti, šukuoti, girdyti, žaizdas plauti... Kitą dieną grafas pasiuntęs žmones pažiūrėti, kaip beatrodo grumtynių su vilkais vieta. Ant kelio gulėjo keturi negyvi vilkai. Dar du negyvi buvo vos įžengus į mišką. O dar du raičiojosi sunkiai sužeisti. Nežinia, kiek jų pabėgo. Bėris pasveiko, ir kalbos apie jo pergalingas kautynes su vilkais netilo ir netilo... Išgarsėjo ir pati įvykio vieta. Ją ir imta vadinti tiesiog Vilkais. Šviesaus atminimo Mokytojos Eleonoros Ravickienės dėka pasakojimai apie tai ne kartą užrašyti, todėl išliko. Anksčiau Vilkų kaimas vadinosi Alkais, buvo Alkų kaimas. Dalis kaimo ir dabar taip vadinasi.
O šiuos vilkus į sankryžos „darželį“ šiemet sutupdė įmonė „Telšių regiono keliai“. Tarp šių vilkų pasidarėme nuotrauką – vasarai prisiminti. Viganda Suimienė, Skirmunda Urbonienė, Elvyra Keraitienė, na ir aš pati. Beje, teisingai nuspėjau, kad vilkus sumeistravo netoliese gyvenantis menininkas Rimantas. Jo vilkai tokie gerai įmitę, vešliais kailiniais, nepanašūs į perkliokusius iš bado... Nepuls.
