Joniškė. Iš kaimo likęs tik miško pavadinimas

Eugenijus Šuldiakovas, „Šilainės kraštas“


          Tik išvažiavus plentu už Saugų gyvenvietės ribų, į mišką suka dulkėtas žvyrkelis ir, automobiliui nuriedėjus kokius keturis šimtus metrų, užgesinau variklį tiesai prieš seną raudonų plytų pastatą. Ši vieta atrodė išties įspūdingai: sodyba iš trijų pusių apsupta tankiu pušynu, o kieme augo dideli šimtamečiai klevai. Pasijutau savotiškoje ramybės oazėje. 

 

Senas raudonas namelis

 

                                                            Pirmas kaimo paminėjimas
 

               Joniškės miško pavadinimas, išlikęs iki šių dienų, yra kilęs iš toje pačioje vietoje dar XVIII amžiaus  viduryje buvusio vienkiemio pavadinimo. Viena iš versijų yra tokia, kad šis pavadinimas galėjo kilti iš prūsiško žodžio „jauniškė“ (jaunystė). Pirmasis vietovės paminėjimas yra 1796 metų Fridricho Leopoldo von Šrioterio (Schroetter) žemėlapyje, na o devynioliktojo amžiaus žemėlapis šią vietą žymi kaip dvarą. Galima versija, kad žmonės čia įsikūrė praėjus marui, kai beveik visas Pamarys liko tuščias. Negyvenamoje teritorijoje po kurio laiko žmonės pradėjo vėl kurtis tankiai augusių medžių paunksmėje.
               Vokiečių naujakurys Glogau nusprendė jam patikusioje vietoje pastatyti namą. Po kurio laiko senasis šeimininkas atgulė į žemę, o jo sūnus Šatuljer Glogau perėmė ūkį. Dar vėliau ūkiui vadovavo Šatuljer Putz.                 Devyniolikto amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje gyventojų čia būta nedaug – vos keturi šeimų maitintojai ir du namų ūkiai. Jeigu dvaras būtų išlikęs iki šių dienų, tai pastatai stovėtų visai šalia plento Saugos-Švėkšna, dešinėje pusėje, ten, kur dabar ošia jaunuolynas.


                                                           Dvaras tampa girininkija


                Antroje XIX amžiaus pusėje Miškų valdyba nusprendė nupirkti Norkaičių, Joniškės ir Ožkarčių dvarus ir apjungti visus gretimus miškus. Nuo 1878 metu dvaras pavaldus Norkaičiams, tiksliau – jų girininkijai. Pirmuoju girininku naujoje vietoje buvo paskirtas  Bless‘as. Iki 1944 metu valdžia keitė šias pareigas einančius girininkus, kurie dirbo rotacijos principu. Joniškėse girininkavo ir Ziemann‘as, Koenke, Gelsznnus (Gelžnius), Oskar‘as Lockowandt‘as. Karališko girininko J.George‘as Rode kūnas nuo 1888 metų ilsisi mažosiose kapininėse visai šalia miško ūkio.

 

1

 

                                                             Naujieji girininkijos pastatai
 

                XX amžiaus pradžioje, kai buvo tiesiamas Saugų  – Švėkšnos plentas, prie miško keliuko šiek tiek toliau į rytus, už  Saugų gyvenvietės kapinių, kaime buvo pastatytas gražus, raudonų plytų namas su dideliu mūriniu ūkiniu pastatu ir dailiu rūsiu. Aplink sklypo teritoriją rūpestingai apsodinti medžiai beveik visi išliko iki šių dienų. Tik štai, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, ūkinis pastatas sudegė netrukus po to, kai jų seneliai apsigyveno apie 1970 metus apleistoje sodyboje.

 

Praeitį menanti detalė
Praeitį menanti detalė.


                                                                                          
                                                            Antrasis pasaulinis karas


                 Karo metais girininkijoje gyveno ir dirbo girininkijos darbuotojai Karl‘as Laps, Dovid‘as Rogga ir minėtas girininkas Lockowandt‘as. Visi jie pasitraukė iš Joniškės 1944 metais. Neaišku, kada sunyko ar buvo nugriauti pagrindiniai senojo miško ūkio pastatai. Paskutinis pamiškėj gyvenęs Mažosios Lietuvos atstovas buvo Martynas Dinius. Palikęs gimtuosius namus, jis su šeima išsikraustė prieš daugiau nei keturiasdešimt metų. Po karo, vykstant administracinėms valsčiaus reorganizacijoms, kaimas visai dingo iš sovietinių  žemėlapių. Senosios girininkijos pastatų neliko nė ženklo, o štai dailus raudonas namelis, su kažkada jį puošusiomis langinėmis, išliko ir dar dabar yra gerose rankose.  Malonu, jog žmonės gražiai prižiūri senuosius pastatus ir stengiasi išlaikyti senosios kultūros dvasią.

Dėkoju buvusios girininkijos gyventojams už suteiktas žinias ir pagalbą.

Šaltiniai:
http://wiki-de.genealogy.net/Chatoul_Putz
J.Sembritzki, U.Bittens.  „Šilokarčiamos apskrities istorija“.

Nuotraukos: iš asmeninio Donato Jauniaus (Saugos) ir Eugenijaus Šuldiakovo archyvo.

 

Čia palaidoti girininko Ziemano vaikai.
Čia palaidoti girininko Ziemano vaikai.

 

D. Jauniaus prie girininkijos rasta nuotrauka. Spėjama, kad ji daryta po Mažosios Lietuvos prijungimo.
D. Jauniaus prie girininkijos rasta nuotrauka. Spėjama, kad ji daryta po Mažosios Lietuvos prijungimo.