Legendinė pelkutė

Denisas Nikitenka
 

Nagarbos piliakalnis

       
           Mūsų archajiškasis protėvių paveldas yra stulbinančiai įdomus ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl slėpinių. Nuotraukoje – kuršių Nagarbos piliakalnio Mėguvos žemėje aikštelė. Tai, ką matote kaip pelkutę, yra unikalus (ir pagimdęs įdomiausias istorijas) prieš tūkstantį metų čia gyvenusių žmonių paveldas, iki mūsų dienų išlikęs rudimentas. Ir kuršių perle Imbarėje toks yra. Ir Apuolės piliakalnyje.

 

Apuolės šulinys
Kuršių Apuolė. 1931 m. Piliakalnio aikštelėje irgi buvo tik pelkutė, bet archeologai rado visą šulinį po žeme...


          
                Kas tai? O gi buvusio vandens rezervuaro (Apuolėje, pvz., rastas visas šulinys) likutis. Logiška: per priešų apgultį žmonės slėpdavosi, gindavosi piliakalnyje. Tos apgultys tęsdavosi ne vieną parą. Iš kur gauti vandens, jei negali fiziškai palikti forposto? Įrengdavo specialiai piliakalnių aikštelėse vandens rezervuarus... Dabar mes tai žinome mokslinių tyrimų dėka. O seniau būdavo kuriami įvairiausi padavimai. Kurie irgi yra savitas piliakalnių paveldas. Apie Nagarbą: „Ant kalno buvę ištaigingi rūmai. Dvaro ponai vien puotavę, girtavę  kiauromis dienomis ir naktimis. Kartą, kai sekmadienio vidudienį jie ištvirkavę, plyšusi kalno viršuje žemė ir visas dvaras su žmonėmis numarmėjęs į plyšio prarają. Toje vietoje atsiradusi kūdra.“ Remiantis dar vienu pasakojimu, toje vietoje, kur kūdra, prasmegusi užkerėta ir neryžtingo vaduotojo neišlaisvinta mergaitė. Nes jam bjaurią rupūžę teko triskart pripūsti; pavyko tik du kartus ir neatkerėjo gražuolės. Kitas padavimas: „Keletas kaimynų susitarė nuleisti iš kalno viršūnės kūdros vandenį; ėmė kasti griovį pažiūrėti, kas yra kūdros dugne. Darbui įpusėjus, kilusi smarki audra, išsvaidžiusi kasėjus su visais darbo įrankiais. Aiškios kastojo griovio žymės tebematyti ir mūsų laikais“. Išties: nuo šios pelkutės per pietinį gynybinį pylimą tįso tranšėja. Gajūs tie padavimai ir legendos... Vis lobių žmonės ieškodavo piliakalniuose. Dar ir dar kartą sakau ir sakysiu: mūsų baltiškasis paveldas yra neįsivaizduojamai įdomus! Tereikia jį mylėti, saugoti, juo domėtis ir didžiuotis, kad turime išlikusius tokius paminklus.


 

Imbarės piliakalnio aikštelė
Kuršių Imbarės piliakalnio aikštelė. Ir vėl: geležies amžiuje įrengto vandens rezervuaro rudimentas.


Autoriaus nuotraukos