Žemaitija

            Žemaičiai – vakarų Lietuvoje gyventantys žemaičių (baltų genties) palikuonys. Dabar žemaičių etnoso samprata dvejopa.
           Pagal vieną žemaičiai laikomi lietuvių tautos subetnosu (potaute), kalbantys lietuvių kalbos žemaičių tarme,  ir yra viena iš 5 dabartinių lietuvių tautos etnografinių grupių.
           Pagal kitą sampratą žemaičiai laikomi atskira tauta, kalbančia žemaičių kalba (žemaičių kalba tarptautiniame Tarptautinės standartizavimo organizacijos (ISO) registre 2010-06-30  įregistruota kaip savarankiška gyva kalba:  ISO 639-3. Šią sampratą palaiko asmenys, save priskiriantys žemaičių tautybei.              
            Žemaičių tautybę pripažino ir carinė, ir stalininė Rusija. Pagal 1897 metų Rusijos imperijos visuotinio gyventojų surašymo duomenis vien tik Kauno gubernijoje gyveno 444 921 žemaičių tautybės asmenų (lietuvių buvo 574 853). Tuo metu Telšių mieste iš 6205 gyventojų žydų buvo 3080, žemaičių 1275, o lietuvių nebuvo nei vieno. Sovietiniame 1926 metų tautybių klasifikatoriuje žemaičių tautybė taip pat buvo pripažįstama. 2003 metais žemaičių tautybę raštiškai deklaravo keli tūkstančiai Lietuvos Respublikos gyventojų, tai patvirtino nepriklausomas auditas. Siekis grąžinti žemaičių tautybei oficialų statusą teisminiu keliu prasidėjęs 2002 metais tęsiasi iki šiol.

http://dev-paveldas.pantheonsite.io/lt/ar-lietuvos-valstybe-leis-likti-zemaiciais
 

Aleksandro Plechavičiaus 1934 m. dokumentas.
Aleksandro Plechavičiaus 1934 m. dokumentas.

 

           Per 2011 metų surašymą žemaičiais deklaravo save 2169 gyventojai. Daugiausia jų buvo Telšių apskrityje, iš 2011 m. rinkimuose į savivaldybes išrinktų tarybos narių vienas asmuo nurodė esantis žemaičių tautybės.

          1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino atkurtą Žemaitijos herbą (dailininkas Algis Kliševičius) ir vėliavą.  Žemaitijos herbe pavaizduotas lokys su grandine ant kaklo. Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška).

 

Žemaitijos herbas