Sausis 2017

Ant Medvėgalio susitiko etninės kultūros puoselėtojai

              Sausio 27 dieną ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio įvyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuotas iškilmingas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys. Čia plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai.

IEVOS BUVO. NETEKAU LYG SESIŲ.

            Atrodė, eičiau paskui jas išvežamas – lyg paskui artimo karstą. Nemačiau, kada išvežė. Tik suraikytus kamienus mačiau. Sveikus, storokus. Tokius šiek tiek rausvus – kur nupjauta. Lyg raudančius tokius. Gėla pervėrė širdį. Gaila. Dvi ievos augo, žydėjo žalioje erdvėje netoli mūsų daugiabučio kiemo. Abi nupjovė. Nei jos langų kam braižė, nei ką. Atokiau buvo. Nupjovė. Pirmosios sužaliuodavo, gležnučius lapelius pavasario šviesai padavusios. Nupjovė. Nebežaliuos. Apsipildavo baltais žiedais – kiek tik viso medelio buvo.

Kultūros sostinėse svaigalų nebus

             Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių tradiciją pradėta propaguoti 2015 metais. Tuomet mažąja kultūros sostine pasiskelbė Šiaulių rajone esanti Naisių gyvenvietė. 2016-aisiais Naisių bendruomenės ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciatyva mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis buvo paskelbta 10 vietovių, esančių kiekvienoje iš dešimties apskričių. Šiemet garbė vadintis mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis suteikta dar dešimčiai miestelių.

Įamžintas Kryžių kalno atkūrėjo atminimas

           Prie Šiaulių Spindulio gatvės 6-ojo daugiabučio pritvirtinta memorialinė lenta, primenanti, kad čia gyveno pokario partizanas, vėliau tapęs disidentu, sovietmečiu draustų maldingų eitynių į Šiluvą bei Kryžių kalną organizatorius, iniciatyvą atstatyti nugriautus šio kalno kryžius rodęs Mečislovas Jurevičius. Šiaulietis Mečislovas Jurevičius – vienas tų, kurie, nebodami persekiojimų, tremties, įkalinimų, rodė tautinį sąmoningumą bei gynė krikščionybę, tikėjimą, šalies nepriklausomybę bei tautos vienybę.