Žemaitijos regiono simbolika herbas, jo variantas su laikytojais ir vėliava - yra aprobuoti Lietuvos heraldikos komisijos 1994 m. ir 1999 m., todėl gali būti keičiami tik Lietuvos Respublikoje įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka. Žemaičių kultūros draugija nepritaria savavališkam herbo variantų interpretavimui ir atsiriboja nuo moksliškai pagrįstų heraldinių ženklų iškraipymo, taip pat siūlo susilaikyti nuo nepamatuotų bandymų, nepadedančių reprezentuoti Žemaitiją kaip vieningą kultūrinį, istorinį regioną, o atvirkščiai – įnešančių bereikalingos sumaišties.
Pirmą kartą oficialiai Žemaitijos vėliava buvo įvardinta 1565-1566 m. administracinės reformos laikotarpiu. Tada tebuvo pasakyta: "balta, raudoname lauke herbas". Tai buvo Žemaitijos žemės karinė vėliava, saugota, kaip aiškėja iš kitų faktų, dar iki reformos Lietuvos ižde. Neaišku, kada ji buvo pasiūta. Galbūt pirmųjų kariuomenės surašymų metu XVI a. pradžioje. Žemaitijos vėliava iš iždo būdavo išnešama per kariuomenės surašymus, iškilmingus valdovų atvykimus į sostinę ir, žinoma, naudojama karo metu.
Šiek tiek daugiau duomenų apie Žemaitijos vėliavą 1578 m. pateikė Aleksandras Gvagninas, kuris tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir galėjo matyti ne vieną vėliavą. Jis rašo, kad Žemaitijos žemės vėliava, kurią žemaičiai naudoja karo metu, yra balta, turi, kaip ir vaivadijų vėliavos, du ragus arba uodegas. Vėliavoje raudoname lauke (skyde) vaizduojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. (http://samogitia.mch.mii.lt/ISTORIJA/veliava.htm).