Gruodis 2016

„Rokoukimies ė korkem žemaitėškā“ atgarsiai

            Šiaulių universiteto prodekanas dr. prof. J. Pabrėža, vertindamas visus tyrinėjimus, teigia, kad intuityviai jaučia, jog tarmių, žemaičių kalbos, jos savasties prestižas kyla, auga, ir kad šiandien viena stipriausių tarmių bei stipriausia kalba Lietuvoje yra žemaičių. Lietuviai turi lietuvių bendrinę kalbą, todėl kitas kalbines sistemas, kad nepainiotume su bendrine kalba, J. Pabrėža siūlo vadinti tarmėmis. Bet jeigu imame atskirai konkrečią tarmę, šiuo atveju – žemaičių, ir nesiejame jos su kitomis kalbos sistemomis, drąsiai galime sakyti: žemaičių kalba.

Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė

   Tradicinių amatų, būdingų konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, puoselėjimas yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė. Pasak Žemės ūkio ministerijos,  koordinuojančios tautinio paveldo sertifikavimą, Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, tautinis paveldas yra lietuviškasis perlas. Dar nepraėjo ir dešimt metų, kai Lietuvoje buvo priimtas Tautinio paveldo įstatymas, tačiau akivaizdu, kad tautinis paveldas tampa vis populiaresnis ir geriau pažįstamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Planai kasti gintarą žlugo

            Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nusprendė neskelbti pakartotinio konkurso. Tai patvirtino LGT vadovas Jonas Satkūnas. Tuo metu Seime jau randasi iniciatyva keisti Žemės gelmių įstatymą ir tokiai naudingajai iškasenai kaip gintaras numatyti išimtį: leisti jį išgauti rekreaciniais tikslais. Dabartiniai teisės aktai to nenumato. „Jei būtų pakeistas įstatymas, tikrai norėtume sukurti išskirtinę atrakciją, garsinančią Lietuvą, ir išgauti gintarą prie Juodkrantės nedideliais kiekiais.

Klaipėda tapo Kultūros sostine

           Telšiai, visus metus kvietę į kultūrinius renginius, gruodžio 6 dieną iškilmingai perdavė estafetė Klaipėdai, ateinančiais metais tapsiančiai Lietuvos kultūros sostine.
           Per metus buvo suorganizuota apie 80 renginių. Telšiuose turistų skaičius išaugęs beveik 60 proc.  Telšiškiai tarsi iš naujo atrado savo miestą. 

Nidos švyturys nustojo švytavęs

           Nuo šiol Nida taps kiek kitokia. Daugelį dešimtmečių kiekvieną naktį dangų skrodęs besisukantis švyturio spindulys, vienintelis toks buvęs Lietuvoje, sustabdytas greičiausiai amžiams. Liūdna. Jis man atrodydavo kaip Nidos sargas“, –  sakė Neringos muziejų direktorė Lina Jokubauskaitė-Motuzienė. Tuo tarpu Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) atstovai informavo, kad Nidos švyturio optika buvo pasenusi, detalių nebuvo įmanoma pakeisti, todėl sumontuoti nauji įrenginiai. „Taip, romantikos mažiau, tačiau negalėjome laukti, kol švyturys užges.