Ant Medvėgalio susitiko etninės kultūros puoselėtojai

Ant Medvėgalio susitiko etninės kultūros puoselėtojai

Sek, 2017-01-29 18:39
Posted in:
Virginijus Jocys, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

           

              Sausio 27 dieną ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio įvyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuotas iškilmingas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys. Čia plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Susirinkusius sveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Šilalės r. savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė ir kt.
              Po iškilmingos dalies visi susirinko seminare „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. Universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkai bei istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, tautinio ir istorinio kostiumo gamintojai dalinosi sukaupta teorine ir praktine patirtimi. Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros ministerijos Piliakalnių metų programos koordinatorius, vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, kiti renginio dalyviai.
              Archeologas dr. Gintautas Zabiela, vienas iš seminaro organizatorių, akcentavo, kad Lietuva pelnytai gali vadintis piliakalnių kraštu, nes Lietuvoje priskaičiuojama virš 900 piliakalnių. Jis pabrėžė, kad piliakalniai yra itin vertingas kultūros paveldo sluoksnis, kurio vertė iki šiol visuomenėje yra dar ne iki galo suvokta. Šių piliakalnių palikimo vertė bei visuotinumas, kaip sakė pranešėjas, yra „...neatskiriama Lietuvos savastis kaip kad lietuvių kalba, kryždirbystė ar sutartinės“.
             Kultūros paveldo departamento Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas išsamiai apžvelgė, kaip bendruomenės gali prisidėti prie piliakalnių priežiūros ir tvarkymo darbų. Jis pristatė elgesio su archeologiniais radiniais taisykles. Pranešėjas pateikė pavyzdžių kaip neatsakingai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, prarandami radiniai.
             Neries regioninio parko kultūrologė Karolina Tamašauskaitė dalinosi patirtimi, sukaupta organizuojant kultūrinius vyksmus saugomose teritorijose. Ji pristatė didelio visuomenės dėmesio susilaukusias kultūrinės akcijas, rodančias, kad piliakalniai gali tapti svarbūs šiandieniniam žmogui, lankomi ir saugomi ne tik gamtosaugininkų, bet ir kiekvieno žmogaus.
             Dr. Daiva Steponavičienė gilinosi į archeologinio kostiumo rekonstravimą. Šis praeities pažinimo ir aktualizavimo būdas svarbus šiandienos visuomenei, aktyviai sprendžiančiai tapatybės ženklų kūrimo ir suvokimo klausimą.
             Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kvietė Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metais skirti daugiau dėmesio baltų (aisčių) paveldui, aktyviai kelti ir diskutuoti tautinio kostiumo kūrimo bei dėvėsenos klausimus. Jis atkreipė dėmesį, kad piliakalnių kultūros palikimo ir vietos bendruomenių ryšių gilesnis supratimas ir palaikymas praturtina mūsų bendrają nacionalinę kultūrą ir stiprina pasididžiavimą atkurta modernia Lietuvos valstybe.
             Lietuvos edukologijos universiteto profesorius dr. Benediktas Šetkus apžvelgė piliakalnių kultūros reprezentavimą vidurinės mokyklos istorijos programose. Jis priminė, kad patraukliai moksleivius su piliakalnių kūltūra galima supažindinti per savo gyvenamos vietovės kultūros ir paveldo objektus, istorines asmenybes.
             Kurtuvėnų regioninio parko kraštotvarkininkas, aktyvus etninės kultūros puoselėtojas Darius Ramančionis pristatė jau daugiau nei 10 metų (rugsėjo 22 dieną) vykstančią akciją „Baltų vienybės ugnies sąšauka tarp piliakalnių“. Jis išreiškė viltą, kad ugnies sąšauka įgaus dar didesnį mastą. Piliakalnių metais uždegti ugnies ir pabendrauti ant artimiausio piliakalnio ar vaizdingos kalvos ateis dar daugiau lietuvių ir latvių bei jiems prijaučiančių žmonių visame pasaulyje.
            Klaipėdos universiteto profesorius dr. Petras Bielskis, pratęsdamas tarmių metais iškeltą tarmių puoselėjimo klausimą, kalbėjo apie tarmių, o taip pat ir literatūrinės lietuvių kalbos reikšmę, formuojant ir palaikant moderniąją lietuvių tapatybę. Pranešėjas vaizdžiai skaitė vyskupo Motiejaus Valančiaus tekstus ir deklamavo Kazio Bradūno pilietiškus poezijos posmus.
            Seminaro pabaigoje visus sujudino kuršių istorinio klubo „Pilsots“ vadovo Beno Šimkaus pranešimas, kurį iliustravo klubo nariai, apsirengę įspūdingais archeologiniais kostiumais. B. Šimkus teigia, kad istorinių rekonstrukcijų klubai – puiki priemonė sudominti jaunimą kultūros paveldu.
            Seminaro metu veikė istorinių kultūrinių leidinių, kompaktinių plokštelių, tradicinių audinių parodėlė. Čia pat salėje dunksėjo audimo staklės, o audimo procesą demonstravo audėjos Salomėja Udovičienė ir Zita Pauliukienė. Renginio dalyviai vienas kitą pakeisdami sėdo į stakles, prižiūrimi audėjų bandė austi.
            Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo vakarinė dalis prasidėjo Šiauduvos kultūros namuose. Šios renginio dalies pagrindinė organizatorė Irmina Kėblienė visus pakvietė į trankius Žemaitijos naktišokius: „Mes suverpsim gijas iš dainų, šokiais išausim kelią į Maironio Dievyčio piliakalnį“. Tradiciniuose šokiuose dalyvavo vietinis ir iš visos Lietuvos bei svečių kraštų atvykęs jaunimas su mokytojais, vadovais ir muzikantais (virš 200 dalyvių). Jaunimas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymą šokio sukūryje šventė iki ryto. Naktišokių programą pratutino kopimas į Dievyčio piliaklanį, laužai, kareiviška košė, etnokultūriniai filmai.
           Renginio organizatoriai ir informaciniai rėmėjai: Etninės kultūros globos taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos edukologijos universitetas, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, Lietuvos archeologijos draugija, Žemaičių kultūros draugija, Šilalės kraštiečių draugija, Laukuvos seniūnija, Šiauduvos ir Požerės bendruomenės, Žemaitukų augintojų asociacija.
            Rėmėjai - Valstybinė kultūros paveldo komisija, UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Alnidra“, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyrius.

Alvydo Stričkos nuotraukos