Pas Žalūdus Žolynų gatvėje renkasi žolininkai

Angelė Digaitytė                                                                                     2011 m.

 

1

 

              Iškart po Joninių, arba Rasos šventės, kol dar vaistažolės nepraradusios savo pačių vertingiausiųjų savybių, Varkaliuose (Plungės raj.), Žolynų gatvėje gyvenančių Rasos ir Kazimiero Žalūdų sodyboje kasmet renkasi žolininkai iš visos Žemaitijos. Rasa, jau daugelį metų draugaujanti su įvairiausiais žolynais, iš jų pinanti originalius krepšius, 2011-ųjų birželio pabaigoje trečiąkart surengtame seminare dosniai dalijosi žiniomis.
Ramybe ir taika apgaubtoje sodyboje žolininkai buvo svetingai sutikti. Net grynaveislė vokiečių aviganė Beka gražiai, it romi avelė, bendravo su svečiais, suvažiavusiais iš Šilalės, Kretingos, Plungės rajonų. Nekando ir aukštaičiui, atvykusiam iš Pakruojo. Ramios buvo ir bitės, neseniai įsikūrusios čia pat, uosio drevėje.
              Iki pietų žolininkai braidė po pievas, kopė į vieną iš Varkalių piliakalnių. Aleksandravo bendruomenės „Vizija“ moterų klubo „Atgaiva“ narėms labai patiko šios apylinkės, džiaugėsi Babrungo pakrantėje pamačiusios jau itin retus paukščius – urvines kregždes. Kartu su mama, klubo pirmininke, Aleksandravo kaimo felčere Irena Stražinskaite-Glinskiene, žoleles pažinti mokėsi ir dešimtmetis Emilis. Aleksandraviškės apie R. ir K. Žalūdų rengiamus seminarus sužinojo dar vasarį, kai Plungės kultūros centre buvo surengta Rasos ir jos bičiulio Domo Kazragio darbų paroda. Moterys nepamiršo ir iškart po Joninių atvažiavo. 

 

2

              Kieme papietavę, atsigėrę ant laužo virtos septynių žolelių arbatos, pailsėję, besidomintys vertingomis žolių savybėmis žmonės tęsė pažintį su augalais. Tik šįkart su čia pat, sodyboje, augančiais. R. Žalūdienė pasakojo apie augalus, rodė. Kiekvienas galėjo juos paliesti, pauostyti, paklausti. Vertinga, iš jokių knygų ar internetu neįgyjama patirtis. Kokių tik augalų čia nerado! Rausvais žiedais akį traukė dabar populiarumo viršūnę pasiekęs gauromedis, tinkantis ir nuo vėžio, ir kai dėl streso sutrinka virškinimas, ir dar nuo daugybės ligų. Čia pat auga debesylas, gydantis ir kūną, ir sielą, sidabražolė – puikus kavos pakaitalas, įspūdingo dydžio lapais šaukščiai, esą gydantys nuo pavydo. Buvo žolių ir nuo alkoholizmo, ir meilės burtams, ir moterims ypač tinkančių, ir vyrams potenciją gerinančių. Lysvėse auga prieskoniniai ir arbatiniai augalai: melisos, raudonėliai, čiobreliai. R. Žalūdienė perspėjo, jog nėščios moterys ar aukšto kraujospūdžio kamuojami žmonės neturėtų tų itin kvepiančių arbatžolių vartoti, nes jos gali pakenkti.
              Kai pavargę, bet žiniomis praturtėję žolininkai susėdo ratu prie laužo, namų šeimininkė garsiai pamąstė, jog jiedu su Kazimieru šiuo skurdmečiu būtų labai turtingi, jei atrastų žolelių mišinį nuo valgymo. O tai dabar vis virškinimui gerinti, apetitui skatinti... Paklausta, kokias žoleles pirkėjai geriausiai perka, R. Žaludienė juokdamasi atsakė: „Kai pamato žmonės Kazimierą (gražiai atrodantį, šviesaus veido, romių, besišypsančių akių, aukštą vyrą – aut.), klausia, kokias arbatas jis geria. Kai parodom, pirkėjai prašo iškart dviejų pakelių.“ Pats K. Žalūda prisipažino kažkada buvęs tikras ligų maišas. Bet kai kantrybės netekęs gydytojas liepė pirmiau nervus pasigydyti, o paskui dėl skrandžio ateiti, varkališkis susimąstė. Ir dabar kiekvienam K. Žalūda gali pasakyti, jog pirmiausia reikia keisti požiūrį į gyvenimą, į save. Jam tai padėjo pasveikti.

 

Autorės nuotraukos.