Adelė Meškauskaitė-Račkauskienė gimė 1928 m. Kiaukų kaime, Šilalės kaimiškoje seniūnijoje, ūkininkų Juzefos ir Martyno Meškauskų šeimoje. Tarp keturių seserų ir dviejų brolių Adelė – vyriausia. Tūbinėse baigė penkis skyrius. šešioikmetė pradėjo mokytis siuvėjos amato. Iš pradžių eidavo siūdama per žmones. 1950 m. įsikūrė Šilalėje, kur ir tebegyvena. 1957 m. A. Meškauskaitė-Račkauskienė ištekėjo, susilaukė trijų sūnų ir dukros. Dabar džiaugiasi septyniais anūkais ir anūke bei dviem proanūkiais ir proanūke.1955 m. naginga moteris pradėjo dirbti atsidariusioje siuvykloje. Per 35 išdirbtus metus ne kartą keitėsi įmonės pavadinimas, tuometiniame Buitinio gyventojo aptarnavimo kombinate dirbo drabužių sukirpėja ir siuvėja. Kadangi vis likdavo skiaučių, galvoje sukosi mintys, kur jas panaudoti. Pradžioje gimė gaminiai su aplikacijomis, t. y. ant medžiagos užsiuvamomis gėlėmis. Jomis puošdavo takelius, pagalvėles, vaikiškas sukneles, sijonus. Vėliau prasidėjo skiautiniai iš „kramplyno": pagalvėlės, sijonėliai. Nuo 1999 m. pradėjo siūti didžiuosius skiautinių gaminius – lovatieses.
Skiautinio siuvimas – labai kruopštus darbas, jam reikia ir meninio supratimo, todėl ne kiekviena siuvėja gali ryžtis prasmingam, tačiau ilgam ir nelengvam darbui. Šis pomėgis reikalauja daug laiko, kantrybės, ištvermės ir net fizinių jėgų, kūrėjui tai didžiausios laimės šaltinis.
Vaikai, pagerbdami savo nagingąją 86-erių sulaukusią motiną, praėjusią vasarą surengė vieno iš jų sodyboje mamos skiautinių parodą.
Rugsėjo mėnesį nedidelė dalis A. Meškauskaitės-Račkauskienės parodos, pavadinta „Skiautelę prie skiautelės“, iš kaimo daržinės persikėlė į Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrių, kur ją galėjo aplankyti jau daugiau žmonių.
Gražinos Kriaunevičienės nuotraukos.
