Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė

Lietuvos tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė

Tre, 2016-12-14 21:45
Posted in:
www.alkas.lt      

                                                                                                                     2016 12 10  

             Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla. Gruodžio 8 d. Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją „Tautinis paveldas Lietuvoje – iššūkiai ir perspektyvos“, į kurią pagerbti metų geriausiųjų, pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais, pasisemti sumanymų kitiems metams iš visos Lietuvos susirinko geriausi amatininkai, savivaldybių atstovai ir visi kiti, besidomintieji šia sritimi.

          

   Tradicinių amatų, būdingų konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, puoselėjimas yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė. Pasak Žemės ūkio ministerijos,  koordinuojančios tautinio paveldo sertifikavimą, Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, tautinis paveldas yra lietuviškasis perlas. Dar nepraėjo ir dešimt metų, kai Lietuvoje buvo priimtas Tautinio paveldo įstatymas, tačiau akivaizdu, kad tautinis paveldas tampa vis populiaresnis ir geriau pažįstamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

            Šiandien Lietuvoje pagal Tautinio paveldo produktų įstatymą yra įkurta 20 TAC, 8 iš jų įsikūrę kultūros paveldo objektuose. Lietuvos nacionalinio kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė apžvelgė visų TAC, siekiančių išsaugoti tradicinius amatus ateities kartoms, veiklą.  Atlikus TAC darbuotojų apklausą, paaiškėjo ir populiariausių puoselėjamų amatų dešimtukas. Tai – keramika, audimas, drožyba, kulinarinis paveldas, pynimas iš vytelių, karpymas, margučių marginimas, juostų pynimas, žvakininkystė,  mezgimas.

            Šalies TAC šiuo metu dirba 62 amatininkai, puoselėjamos 162 amatų sritys, bendradarbiaujama su 195 amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus, 43 atestuotais meistrais. TAC yra įgyvendinama 15 sertifikuotų mokymo programų.

            Nežiūrint į didėjantį visuomenės susidomėjimą tradiciniais amatais ir vykdoma veikla, TAC turi ir skaudulių. Kaip TAC silpnybės įvardijamas menkas verslumas, viešinimas ir rinkodara, nepakankama kompetencija, motyvacijos trūkumas, meistriškumo kėlimo sistemos nebuvimas, silpnos amatininkų organizacijos ir kt.

           Konferencijoje diskutuota ir visiems labai aktualiu klausimu apie tautinio paveldo maisto produktų sertifikavimą. Šiuo metu tautinio paveldo produktais pripažinta nemažai kepinių, pieno ir mėsos gaminių, saldumynų, alaus ir vyno, kitų produktų. Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertė, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja dr. Loreta Bašinskienė kalbėjo apie problemas, kurios kyla sertifikuojant produktus. „Nepakanka žinoti prosenelės vardą ir pavardę, atitiktis turi būti aiškiai istoriškai pagrįsta: faktais, šaltiniais, amžininkų pasakojimais, literatūra ir t. t. Kokią reikėtų įvesti istoriškumo ribą?  Ar gaminys turi atspindėti vietos (regiono) tradicijas, ar amatininko kilmę? Ar svarbi žaliavų kilmė?“ – šiuos ir kitus klausimus kėlė, diskusijai kvietė ekspertė.

          Tautinio paveldo puoselėtojams didelį rūpestį kelia ir šiuolaikiškumo įtaka dailiesiems amatams. „Nuo technologijų pažangos neapsaugos jokios sienos. Svarbu rasti būdą, kaip nubrėžti ribą tarp technikos ir technologijų, kaip susigyventi su naujovėmis“, –  kalbėjo Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertas Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas.

ŽŪM nuotrauka