Naujienos

Vokietijoje eksponuotos lietuviškos Užgavėnių kaukės

            Visą vasario mėnesį iki Užgavėnių Pietvakarių Vokietijoje, Hiutenfelde, esančioje „Meilės“ galerijoje buvo eksponuojamos tautodailininko iš Šiaulių Sauliaus Tamulio sukurtos Užgavėnių kaukės.  Į Reino-Nekaro regiono vokiečių ir lietuvių draugijos, tarpininkaujant viešajai įstaigai „Žemaitijos paveldas“, surengtos parodos atidarymą susirinko ne tik gausiai lietuvių apgyvendintos Lampertheimo miesto dalies gyventojai, bet atvažiavo ir iš toliau – Heidelbergo, Manheimo, Liudvigshafeno prie Reino.

PER ATOKVĖPĮ PRIE ŽIBALINĖS.

             Prisimenu tas kaimo trobeles, kuriose ne visada būdavo kas nors puošnaus, kas nors spalvingo. Ir tas beveik tuščias to meto krautuves atsimenu. Atsimenu ir tai, kad kaimo moterys dedindavo višteles, kiaušinius nešdavo „į paruošas“, gaudavo kortelę, su kuria galėdavo nusipirkti ką nors tokio, ko šiaip nėra pirkti. Pavyzdžiui, spalvotų siuvinėjimo siūlelių. Ir imdavo moterys siuvinėti. Siuvinėdavo sugebančios ir nelabai tesugebančios. Varžydavosi, kas gražesnį „uzorą“ (siuvinėjimo piešinį) iš kur gavo...

MEILĖ YRA MALTIEČIŲ SRIUBA.

             Veidaknygės bičiuliai prieš kelias dienas dūzgė apie meilę. Pažvelgus abstrakčiai, tas dūzgimas labiau apie seilę... Bet pasisakyti ką nors lyg ir privalu – juk proga vis tiek ne kasdienė. Daug kas – peržvelgiau –  pasisako su humoru, su savironijos posmeliais. Ar su puikiais posmais. Už tokius visada dėkingumo šiluma nusmelkia.

KAIP GĖLELĖ – ŽYDĖK VISADA

               Nesvarbu, kada šventėme – vakar ar šiandien, nesvarbu, kada kokias šventes švęsime, – jei dar esame bent kiek lietuviai, nevenkime paprastai, draugiškai iš dūšios užplėšti: „Viens, du, trys – graži Lietuva! Kaaaip gėė-le-eelė žydi visada!“ Manau, ši eilutė visiems žinoma ir melodija labai aiški! Mūsų Lietuva, mūsų Žemaitija, mūsų Tėvynė lai žydi visada! Lai žydi mūsų nuotaikoje, mūsų nuovokoje – ir šiek tiek tikrai visiems bus geriau. 

Gerbiami mūsų svečiai,

                                                 

            šiomis dienomis viešoji įstaiga „Žemaitijos paveldas“ švenčia savo penktąjį gimtadienį. Mūsų interneto svetainė – taip pat. Dėkui, kad esate visą šį laiką kartu.
            Mes moraliai išaugome savo senąjį „rūbą“ ir nusprendėme atsinaujinti. Nuo šiandien pradeda veikti naujo dizaino interneto svetainė. Adresas pasilieka tas pats.
Tikimės, jog būsite ir toliau su mumis.

Pagarbiai

Angelė Digaitytė
Svetainės atsakingoji redaktorė

Jurbarke pagerbs žuvusių žydų atminimą

Jurbarke, Kauno gatvėje, kur anksčiau stovėjo viena gražiausių Europoje medinių sinagogų, bus pastatytas memorialas vietos žydams atminti. Skulptorius Davidas Zundelovitch'ius sukūrė projektą, vaizduojantį Nemuno bangas ir medinę sinagogą. Jas ketinama nukalti iš pilko ir juodo bazalto. Memoriale bus iškaltos kadaise Jurbarke gyvenusių žydų vardai ir pavardės bei juos gelbėjusių žmonių vardai. Įrašai bus daromi anglų ir hebrajų kalbomis. Mero Skirmanto Mockevičiaus teigimu, kolegija taip pat apsiėmė surinkti lėšų šiam memorialui.            

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai

                 Simboliška, kad šie, reikšmingai Kalno Grikštų regiono senąją istoriją papildantys piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus.
                 Archeologo doc. dr. Gintauto Zabielos nuomone, tai yra reikšmingas atradimas, nes iš esmės papildo Kalno Grikštų apylinkių senąją istoriją.

Ant Medvėgalio susitiko etninės kultūros puoselėtojai

              Sausio 27 dieną ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio įvyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuotas iškilmingas Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys. Čia plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai.

IEVOS BUVO. NETEKAU LYG SESIŲ.

            Atrodė, eičiau paskui jas išvežamas – lyg paskui artimo karstą. Nemačiau, kada išvežė. Tik suraikytus kamienus mačiau. Sveikus, storokus. Tokius šiek tiek rausvus – kur nupjauta. Lyg raudančius tokius. Gėla pervėrė širdį. Gaila. Dvi ievos augo, žydėjo žalioje erdvėje netoli mūsų daugiabučio kiemo. Abi nupjovė. Nei jos langų kam braižė, nei ką. Atokiau buvo. Nupjovė. Pirmosios sužaliuodavo, gležnučius lapelius pavasario šviesai padavusios. Nupjovė. Nebežaliuos. Apsipildavo baltais žiedais – kiek tik viso medelio buvo.