Saulius Barasa, Siauliaiplius.lt
„Istorija prasideda nuo fakto“, - pagalvojo žemaičių karališkasis revizorius Janis Gradovskis, brūkštelėjęs savo mėgiama žąsies plunksna paskutiniuosius štrichus pilkai gelsvo popieriaus didžiulėje rankraštinėje knygoje. Tai - Kuršėnų miestelio ir aplinkinių kaimų inventorizacija, kuri ateityje bus reikalinga naujajam dvaro valdytojui, Žemaičių žemės teisėjui Jurgiui Gruževskiui. Ėjo 1563-ieji.
Puikaus peizažinio parko šešėlyje slypintys mediniai dvaro rūmai vertingi ne tik savo architektūra ar ją puošiančiais medžio ornamentais. Įdomi ir dvaro istorija.
Beveik prieš penkis šimtmečius naujai išmatuoti sklypai, suformuotos gatvės, turgaus aikštė, išplėsti miestelio daržai ir dirbamos žemės rėžiai – įvykdyta valakų reforma. Ji pakeitė viduramžių gyvenvietės vaizdą, kurio akcentu buvo bažnyčia su turgaus aikšte, jurizdika, karčema, kalve, mokykla, špitole, ūkio pastatais ir gyvenamaisiais namais. Suformuota miesto tipo gyvenvietė, kurios dabartiniu centru tapo turgaus aikštė. Pasikeitė valdovo ir miestelėnų bei valstiečių santykiai, kurie nuo dabar grindžiami činšu - pinigine renta. Tai leido dvarui toliau plėstis.