NEPYKITE ANT LAPŲ

Nepykite ant lapų

Janina Zvonkuvienė

          
            Taip jų ir paprašiau: nepykite ant lapų. Nelieskite jų dar. Tegu pabūna bent iki Vėlinių aštuntadienio pabaigos. Čia senoji Klaipėda. Šiame kieme gyveno žmonės, kurių jau nebėra. Seniai nebėra. Jie pasodino šį klevą. Ir tikrai tada nemanė, kad rudenį nukritę lapai gali kam nors atrodyti „baisi netvarka“. Juk tie lapai tokie šviesūs, švelnūs... Jie užklojo čia gyvenusiųjų nupėduotą kiemelį... Pažiūrėkite atidžiau - argi jums tikrai šie lapai negražu? Ar tikr
ai jie kam nors trukdo? „Mums iš aukščiau taip liepė“,- tepasakė vienas. O jų buvo visas būrelis. Vyriškiai su ryškiomis liemenėmis, apginkluoti kaukiančiais ar siurbliais, ar pūtikliais... Gatvės valytojai. Atgalios pro tą pačią vietą grįžau po kokios valandos. Žiūriu ir netikiu - lapai neliesti! Paklausė! Tad iš džiaugsmo nepatingėjau paspartinti žingsnį iki namų, pasiimti fotoaparatą, pargrįžti ir nufotografuoti.
          Trylika metų gyvenau greta šio kiemo su gražiu klevu. Paskui dar septyniolika metų vis tiek pro jį kas dieną ėjau į darbą ir atgalios. Dabar pro jį einu tik „į miestą“ - taigi jis vis tiek netoli... Klevas tas. Savas - lyg geras draugas. Kaip jis pavasariais pražysta! O štai rudenį - dar labiau žydi! Visas žydi ir švyti! Net po kojom žiedlapiais apsiskleidęs... Bet yra žmonių, kuriuos nukritę lapai nervina, ir tiek. Jiems tai „baisus apsileidimas“. Net iš gerų feisbuko bičiulių jau bent keletą tokių žinau. Jiems lapai - blogis. Didelis nervinantis blogis. Ir šito jų požiūrio niekas nepakeis. Dar ir dar žiūriu į lapų geltonį ir galvoju - kaip skirtingai matome, kaip skirtingai jaučiame. Man šie lapai gražu. Net labai gražu. O atskiriems bičiuliams - ne. Ne, ir gana! Juos nervina lapai kieme, lapai gatvėje. O lapai kapinėse tai jau katastrofa... Vis tiek kaip nors nepykite ant lapų. Bent ne ant visų lapų... Jie laikini kaip ir mes. Juos tikrai nušluos. O ir mes ne amžini. Vis labiau norėtųsi visokeriopo susitaikymo su tuo, kas iš esmės tikrai nėra blogis. Lyg ir pertarti norėtųsi tuos besinervinančius... (Nepadės. Žinau.)
           Dar ir dar pasidžiaugiau skaisčiu lapų geltoniu. Lyg prisiminimų švytėjimas. Skaistus. Lengvas...
           Fotografuota 2016 10 28 Klaipėdoje, Šaulių gatvėje, netoli pėsčiųjų tilto per geležinkelį.