Janina Zvonkuvienė
Mano ilgesingi Telšiai. Šventos kalvos papėdėje Mastis išsitaškęs... O kalvą vis graužia, kasa, gremžia, grindžia... Sako, šaltinėlis šventas vis tiek pro kažkur verkia, veržiasi... Bet niekas nebepasuks protų taip, kad manytų, jog tai, kas pačios Gamtos ir protėvių patvariai sukurta, reikėtų tik pagarbiai neliesti. Nes visa, kas ten įkasama, įgręžiama, įmontuojama, įgrindžiama, įbetonuojama, galiausiai vis tiek – kitų kartų amžiais – atsidurs tos pačios Gamtos globoje... Ir ji savaip gydys mūsų paliktas žaizdas. O kaip tada su kaltės jausmu? Ar jis niekada nebeprabyla?..
Vien Mastis išsitaškęs tarsi ir tepritaria...
Telšiai. Vadinamoji Vilniaus kalva - buvusi senosios baltų tikybos šventvietė. (Ant jos yra ir bažnyčia, "mažoji bažnytėlė".) Fotografuota ne dabar.